gniaužtininkas

gniaužtiniñkas, -ė smob. (2) Š; P kas gniaužto ilgumo ar storumo: Šiepai (čiepai), obels gniaužtiniñkai buvo, t. y. kaip lazdos J. Medis, žolė per vasarą užauga gniaužtininkù, t. y. gali apgniaužti J. Kas šiais metais par linai – gniaužtiniñkai, nė už rovimą neužsimokės Brs.